Sakoma, kad vaikai jau gimsta kūrybingi. Nuo ankstyvos vaikystės jiems tenka atlikti labai daug visiškai naujų veiksmų ir tikrai ne visada jie būna nusižiūrėti nuo aplinkinių – vaikai patys ieško, tyrinėja, kuria savo elgesį, veiksmus. Ir neabejotinai dauguma jų yra prasmingi – padeda pasiekti tikslą, įveikti kliūtis, išspręsti kylančius sunkumus. Jiems žymiai lengviau išreikšti savo kūrybines galias, lyginant su suaugusiais, galbūt dėl to, kad didelę mažųjų laiko dalį užima kūrybinė veikla – jie piešia, lipdo, konstruoja, stato bokštus, kuria įvairias istorijas. Mūsų gimnazijos ketvirtokė Gaivilė Karosaitė jau ne pirmus metus įrodo, kad ji yra tikrai labai kūrybiška ir sumani. Jos kūrybos sritis – savo gamybos knygučių kūrimas. Ji ne tik sukuria nuotaikingą istoriją, bet ją patalpina į spalvingai iliustruotą knygelę. Gaivilės žodžiais, taip ji išreiškia savo jausmus, svajones, jai įdomu sukurti ką nors naujo, originalaus ir prasmingo. Kaip ir dauguma vaikų, ji nesvarsto, „kas iš to išeis“, jai įdomus pats kūrybos procesas. Šį kartą pradinukams ji pristatė net penkias, ką tik sukurtas, knygeles: „Gražuolė Freidė“, „Heaisė“, „Panda Bambu“, „Katytė vardu Plukytė“, ir „Tikras draugas“. Tai gana skirtingi, bet labai intriguojantys vaikų bei gyvūnėlių nuotykiai, kuriuos mielai skaito ir jais žavisi autorės bendraamžiai. Mūsų jaunosios autorės pavyzdžiu žada pasekti ir jos klasės draugės.


Bibliotekininkės

Pavasario saulutei pradedant plačiau šypsotis, moterys vis dažniau savo laisvalaikį mielai leidžia besikapstydamos gėlynuose ar sode. Juk gėlės – praktiškai neatsiejami sodybos ir viso gyvenimo bene gražiausi komponentai. O net ir trumpas pirštų panardinimas į žemę akimirksniu nušluoja susikaupusį stresą, pasivaikščiojimas žalumos apsuptyje energizuoja, o besiskleidžiantys margaspalviai žiedai džiugina akį bei sielą ir daug ką pasako apie sodybos šeimininkus. Vedinos tokių minčių Užpalių seniūnijos moterys 2018 m. balandžio 12 d. rinkosi į biblioteką praplėsti savo žinias apie vieną gražiausių ir mūsuose populiariausių gėlių – lelijas, kurios pasaulyje auginamos daugiau nei 3 tūkst. metų. Tai lyg darželių karalienės nuo seno apdainuotos mūsų tautosakoje, auginamos ne tik darželiuose bet ir balkonuose, terasose, soduose. Gėlininkė iš Kauno Kristina labai išsamiai ir įdomiai papasakojo apie visas šių nuostabių gėlių auginimo ir priežiūros subtilybes. O užpalietės moterys, įsigiję jų svogūnėlių, vasarą ne tik pačios džiaugsis svaiginančiais žiedais, bet ir džiugins praeivių akis. O graži sava aplinka, tai gražus ir visas mūsų kraštas.

Bibliotekininkės

 

 

Vis aukščiau kildama saulutė ilgina dieną, sidabriniais kačiukais pasipuošia blindės, pakyla auksu spindintys šalpusnių žiedai. Tai – ženklai, kurie skelbia – artėja Velykos! Tikriausiai lengva atspėti, koks pagrindinis šios šventės simbolis? Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą... Kiaušinis! Jei Kalėdas sunku įsivaizduoti be papuoštos eglutės, tai Velykas – be margintų kiaušinių.
Belaukiant Kristaus prisikėlimo šventės į užsiėmimą „Mirgu margu margutis“ rinkosi prie bibliotekos veikiančio Užpalių moterų klubo „Geras skonis“ dalyvės. Jos, padedamos klubo narės, dailės mokytojos Raimondos Sakalauskienės, įvairiomis technikomis margino stilizuotus kiaušinius. Juk tai pats maloniausias šios pavasariškos šventės paprotys. Renginio metu buvo prisimintos lietuvių velykinės tradicijos, nes mūsų tautiečiai Velykas šventė dar iki Kristaus. Todėl šimtmečiams bėgant šioje šventėje susipynė ir pagoniškos, ir krikščioniškos apeigos.


Vaivorykštės spalvomis „pražydusiais“ kiaušiniais moterys, talkinant gimnazistams, papuošė gėlių lysvę, kuri šiemet smarkiai vėluoja vilioti akį savo žiedais. Tikime, kad atgimstanti gyvybė, sugrįžtantys paukščiai ir su meile dažyti margučiai visiems suteiks naujų jėgų, saugos namus nuo negandų, atneš puikią nuotaiką ir gerą savijautą.


Bibliotekininkės

Nusprendę plačiau susipažinti su mūsų kaimynine šalimi, jos istorija, geografija, daile ir, žinoma, literatūra Utenos r. Užpalių gimnazijos šeštokai ir septintokai rinkosi į biblioteką. Jie patys buvo pasiruošę klasės draugams papasakoti apie savo gražų valstybės nepriklausomybės šimtmetį kartu su Lietuva švenčiančią Latviją. Septintokė Greta akcentavo, kad apie lietuvių ir latvių panašumus kalbama ne veltui. Lietuviams ir latviams daug kas buvo ir pasilieka bendra: baltiškoji priešistorė ir etnokultūra su labai artima pasaulio samprata, lygiai kaip ir dabarties materialinės sąlygos bei dvasiniai interesai. Juk prieš pusantro tūkstančio metų abi tautos dar kalbėjo bendra baltų prokalbe, abi tautos XVIII a. pateko į Rusijos imperijos sudėtį, ir iki pat 1918 metų, iki nepriklausomų valstybių įkūrimo, buvo panašioje situacijoje. Vyko labai panašūs procesai: budo nacionalinis judėjimas dėl kalbos, nacionalinių vertybių, tapatybės ir nepriklausomybės atkūrimo, latvių ir lietuvių jaunimas studijavo tuose pačiuose universitetuose, bendravo. Ir šis laikmetis baigėsi panašiai.

Dailės mokytoja vaizdžiai parodė, kokie bruožai būdingi latvių dailei, kaip ji kito bėgant metams. Mokinių skaitytojų klubo narės Karolina ir Jurinta renginio dalyviams pristatė Rudytė Kalpinia novelę „Kvepalai mylimai merginai“ ir Dagnija Zigmontė novelę „Namas su kiškio ausimis“, kuriose labai subtiliai aprašomi santykiai su bendraamžiais, su tėvais, paliečiami socialiniai ir moraliniai aspektai, kurie verčia susimąstyti, kad XX amžiaus jaunimo problemos yra aktualios ir dabar. Mokiniai atsakinėjo į klausimus, diskutavo. Baigiantis renginiui, pasiskirstę grupėmis, jie dalyvavo varžytuvėse – kas greičiau sudės Latvijos žemėlapio dėlionę. Nugalėjo, žinoma, draugystė.

Bibliotekininkės

Joomla templates by a4joomla