- Smulkiau
Vis aukščiau kildama saulutė ilgina dieną, sidabriniais kačiukais pasipuošia blindės, pakyla auksu spindintys šalpusnių žiedai. Tai – ženklai, kurie skelbia – artėja Velykos! Tikriausiai lengva atspėti, koks pagrindinis šios šventės simbolis? Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą... Kiaušinis! Jei Kalėdas sunku įsivaizduoti be papuoštos eglutės, tai Velykas – be margintų kiaušinių.
Belaukiant Kristaus prisikėlimo šventės į užsiėmimą „Mirgu margu margutis“ rinkosi prie bibliotekos veikiančio Užpalių moterų klubo „Geras skonis“ dalyvės. Jos, padedamos klubo narės, dailės mokytojos Raimondos Sakalauskienės, įvairiomis technikomis margino stilizuotus kiaušinius. Juk tai pats maloniausias šios pavasariškos šventės paprotys. Renginio metu buvo prisimintos lietuvių velykinės tradicijos, nes mūsų tautiečiai Velykas šventė dar iki Kristaus. Todėl šimtmečiams bėgant šioje šventėje susipynė ir pagoniškos, ir krikščioniškos apeigos.
Vaivorykštės spalvomis „pražydusiais“ kiaušiniais moterys, talkinant gimnazistams, papuošė gėlių lysvę, kuri šiemet smarkiai vėluoja vilioti akį savo žiedais. Tikime, kad atgimstanti gyvybė, sugrįžtantys paukščiai ir su meile dažyti margučiai visiems suteiks naujų jėgų, saugos namus nuo negandų, atneš puikią nuotaiką ir gerą savijautą.
Bibliotekininkės
- Smulkiau
Nusprendę plačiau susipažinti su mūsų kaimynine šalimi, jos istorija, geografija, daile ir, žinoma, literatūra Utenos r. Užpalių gimnazijos šeštokai ir septintokai rinkosi į biblioteką. Jie patys buvo pasiruošę klasės draugams papasakoti apie savo gražų valstybės nepriklausomybės šimtmetį kartu su Lietuva švenčiančią Latviją. Septintokė Greta akcentavo, kad apie lietuvių ir latvių panašumus kalbama ne veltui. Lietuviams ir latviams daug kas buvo ir pasilieka bendra: baltiškoji priešistorė ir etnokultūra su labai artima pasaulio samprata, lygiai kaip ir dabarties materialinės sąlygos bei dvasiniai interesai. Juk prieš pusantro tūkstančio metų abi tautos dar kalbėjo bendra baltų prokalbe, abi tautos XVIII a. pateko į Rusijos imperijos sudėtį, ir iki pat 1918 metų, iki nepriklausomų valstybių įkūrimo, buvo panašioje situacijoje. Vyko labai panašūs procesai: budo nacionalinis judėjimas dėl kalbos, nacionalinių vertybių, tapatybės ir nepriklausomybės atkūrimo, latvių ir lietuvių jaunimas studijavo tuose pačiuose universitetuose, bendravo. Ir šis laikmetis baigėsi panašiai.
Dailės mokytoja vaizdžiai parodė, kokie bruožai būdingi latvių dailei, kaip ji kito bėgant metams. Mokinių skaitytojų klubo narės Karolina ir Jurinta renginio dalyviams pristatė Rudytė Kalpinia novelę „Kvepalai mylimai merginai“ ir Dagnija Zigmontė novelę „Namas su kiškio ausimis“, kuriose labai subtiliai aprašomi santykiai su bendraamžiais, su tėvais, paliečiami socialiniai ir moraliniai aspektai, kurie verčia susimąstyti, kad XX amžiaus jaunimo problemos yra aktualios ir dabar. Mokiniai atsakinėjo į klausimus, diskutavo. Baigiantis renginiui, pasiskirstę grupėmis, jie dalyvavo varžytuvėse – kas greičiau sudės Latvijos žemėlapio dėlionę. Nugalėjo, žinoma, draugystė.
Bibliotekininkės
- Smulkiau
Nuo praeitų metų liepos mėnesio, kai mus pasiekė žinia, kad 2015 metais Naisiuose (Šiaulių r.) pradėtas „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ projektas ir toliau vilnija per Lietuvą ir tarp dešimties Lietuvos miestelių, kurie 2018 metais pasipuoš baltomis Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vėliavomis, pateko ir Užpaliai, praėjo devyni mėnesiai. Per šį laikotarpį mes ne tik bandėme atsakyti į klausimą, kada prasidėjo mūsų krašto ėjimas link šio tikrai garbaus ir mums labai svarbaus įvertinimo. Ar nuo 1261 metų, kai Užpaliai pirmą sykį buvo apminėti rašytiniuose šaltiniuose, o gal nuo 1792 metų, kai gavo Magdeburgo teises ir herbą, o gal aktyviai dalyvaudami pasipriešinimo kovose ar sąžiningai dirbdami savo ūkiuose, o gal atversdami dar vieną puslapį šiandienos Užpalių – kuriame yra vienintelė Utenos rajono kaimiška gimnazija, išleidusi 69 laidas. Mes dirbome, džiaugėmės ir didžiavomės, kad mūsų krašto žmonės turi galimybę dirbti įvairiose įmonėse: UAB „Vitula“, „Žydroji lapė“, „Rudoji lapė“. Turi užpaliečiai susikūrę ir nuosavų verslų: medžio apdirbimo įmonės, automobilių remonto įmonės, miško kirtimo ir priežiūros įmonė, keli šiltnamių ūkiai. Veikia keletas turizmo sodybų. Ant Šventosios kranto stovi Užpalių hidroelektrinė. Turime Užpalių krepšinio komandą, daugkartinę Lietuvos mažų miestelių lygos, čempionę ir prizininkę.
- Smulkiau
Minėdami Lietuvos Šimtmetį, džiaugiamės ir didžiuojamės tuo istoriniu tiltu, kuris sujungė 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir dabartinę nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šios istorinės datos akivaizdoje turime atiduoti pagarbą tiems, kurie kovojo už mūsų šiandieną su ginklu rankose ir tiems, kurie negailėdami savęs kovojo už lietuvišką žodį, už lietuvišką raštą, už lietuvišką knygą. Vargu ar galėtume džiaugtis savo nuostabia kalba be mūsų knygnešių, kurie nepaisydami jokių sunkumų ir kliūčių spaudos draudimo metais nešė „liepsneles“ į dažno lietuvio trobą. Susirinkę bibliotekoje Užpalių gimnazijos 6, 7 ir Ig klasių mokiniai į Poezijos šventę „Kalba gimtoji lūposna įdėta“ posmais dėkojo Užpalių krašto knygnešiams Motiejui Masiuliui, Martynui Siručiui, Tamošiui Uborevičiui, Mataušui Remeikiui, Juozui Baranauskui. Pasirengti deklamavimui jiems padėjo mokytoja Otilija Šližienė. Šventę nuspalvino septintokės Gretos Šukytės atliekama daina. Renginio dalyvius maloniai nustebino gimnazijos mokinių parlamento deleguoti „knygnešiai“ atnešę bibliotekai taip reikalingų knygų. Pačių renginio dalyvių išrinkti gražiausiai deklamavę eiles mokiniai nuvyko į Užpalių kapines ir uždegė atminimo žvakutes ant mūsų kraštiečio knygnešio Juozo Baranausko kapo.
Bibliotekininkės
- Smulkiau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino ir už originalumą, pilietiškumą, gebėjimą sutelkti ir meilės Lietuvai puoselėjimą trispalvėmis vėliavomis apdovanojo sumaniausius akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ idėjų autorius. Prie kūrybingai sutikti Vasario 16-ąją kvietusios akcijos Lietuvos žmonės prisijungė itin gausiai ir pateikė rekordinį skaičių – net 1500 išradingų sumanymų, kaip švęsti Lietuvos gimtadienį. 2018 m. kovo 2 d. prezidentūroje vykusioje ceremonijoje pasidalinta ryškiausiomis ir nuoširdžiausiomis Valstybės atkūrimo dienos šventės akimirkomis ir apdovanotos 27 pilietinės iniciatyvos, tarp kurių - dvi Utenos krašto piliečių iniciatyvos. Apdovanota Užpalių bendruomenė, kuri įsiamžino ateities kartoms ir atkūrė prieš beveik 100 metų, 1924-aisis Užpaliuose minint Vasario 16 dieną darytą nuotrauką ir „Utena Stuntriders“ komanda, iš padangų skeveldrų sukūrę unikalų Vyčio paveikslą. Šalies vadovė padėkojo visiems dalyviams už patriotiškumą, kūrybingumą ir palinkėjo, kad kiekvienas valstybės gimtadienis būtų sutiktas taip pat vieningai ir džiugiai. Per šešis valstybės vadovės inicijuotos akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ metus iš viso paskelbta 3,5 tūkst. idėjų, apdovanota per 130 originalių iniciatyvų.
Fotografija Roberto Dačkaus.
