Lygiamiškio piliakalnis yra Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Geniupio dešiniajame krante. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 70 m ilgio, 60 m pločio pietvakarių krašte. Čia supiltas 90 m ilgio, 1,3 m aukščio, 10 m pločio lanko formos pylimas išoriniu 1,6 m aukščio šlaitu. Šlaitai statūs, 8-10 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, dirvonuoja, šlaitai apaugę pušelėmis. Šiaurinėje ir rytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. 1958 m. ir 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.
Šaltinis: www.wikipedia.org
Laumės valtis - riedulys, esantis Lygamiškio kaime, Užpalių seniūnijoje. Riedulio fiziniai duomenys: ilgis - 2,50 m, plotis - 1,95 m, aukštis - 1,10 m.
„…žmonės jį vadina Laumės akmeniu. Kai mėnesiena, čia šokdavę laumės. Kita legenda pasakoja, prie Genupio gulintis, vietinių vadinamas Laumės valtimi akmuo buvusi auksinė valtis…”
„Kur dabar Genupio kalnas, senų senovėj buvusi lyguma. Vienoj vietoj vakarais vis degdavusi ugnelė. Ale niekas nežinojo, ką tai reiškia. Netoli tos vietos gyveno vienas žmogus ir turėjo didelę šeimyną. Atėjęs anas vieną vakarą ton vieton ir sėdi. Po kiek laiko jam pasirodė senas senelis ir pasakė, kad čia dega užkeikti pinigai. Jei anas išsikas tuos pinigus ligi gaidys užgiedos, tai pinigai busią jo. Jei nepaspės, tai pavirs akmeniu… Žmogelis nutarė pamėginti savo laimę. Kitą vakarą susivadino visus savo sūnus ir išėjo kasti pinigų. Kasė, kasė beveik ligi vidurnakčio, privertė didžiausius kalnus žemių. Jau beveik pasiekė ir pinigų skrynią, ale ėmė ir susiginčijo, katram daugiau teks. Čia ir gaidys užgiedojo. Taip jie ir pavirtę akmenimis. Tai ir stovi jų supiltas kalnas, o prie jo vienas didelis akmuo ir keli mažesni - tėvas su gobšuoliais sūnumis.”
(Stanislovas Balčiūnas, Vanda Kuliešienė „Užpaliai mūsų svajonių kraštas" 1999 m.)
