- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Zigmas Drunga gimė 1904 m. sausio 2 d. Užpalių miestelyje, Utenos aps. Baigęs Zarasų progimnaziją, brandos atestatą įgijo 1926 m. Rokiškio gimnazijoje. Tais pačiais metais įstojo į Karo mokyklą, kurią baigęs 1929 m. rugsėjo 8 d. (X laidą) buvo paskirtas į Panevėžio DLK Mindaugo 4-ąjį pėstininkų pulką. 1932 m. gegužės 14 d sėkmingai baigė Aukštųjų Vytauto Didžiojo Karininkų kursų Aviacijos skyrių (X laidą). Suteiktas karo lakūno vardas, perkeltas į Karo aviaciją ir paskirtas lakūnu žvalgu. 1935 m. lapkričio 23 d. pakeltas į kapitonus. 1939 m. lapkričio 18 d. paskirtas Karo aviacijos štabo III skyriaus viršininku. 1940 m. suteiktas majoro laipsnis. Paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais tapo aviacijos majoru, Karo aviacijos štabo II skyriaus viršininku.
Tarnaudamas karo aviacijoje iki 1940 m. birželio 1 d. skraidė 302 val. Po sovietų invazijos 1940 m. liepos 6 d. išleistas į atsargą. Vengdamas represijų išvyko į Ramygalą, kur žmona dirbo pradžios mokyklos mokytoja. Vokiečių okupacijos metu, susikūrus kovos prieš vokiečių okupantus Lietuvių fronto organizacijai, dirbo Kauno apygardos štabe. Išvengęs gestapo ir Štuthofo stovyklos, 1944 m. vasarą traukiantis vokiečiams, su šeima pasitraukė į Zapyškį. Frontui praėjus, grįžo į Kauną. Dirbo Kauno gaisrinėje, bet 1945 m. vasarą juo, kaip buvusiu Lietuvių fronto nariu, pradėjo domėtis Kauno NKVD, todėl traukėsi į Suvalkiją. Pakeliui enkavedistai sulaikė, uždarė į Šilavoto areštinę, bet Z. Drunga po kelių dienų pabėgo ir įsijungė į „Geležinio Vilko" partizanų grupę.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Kleopas Gaigalis – (g. 1879 m. rugsėjo 25 d. Užpaliai – 1957 m. rugsėjo 1 d. Kaunas) – Lietuvos radiotechnikas, inžinierius, Kauno radijo stoties įkūrėjas. 1905 m. baigė Sankt Peterburgo elektrotechnikos institutą. Statė radijo stotis Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir šiaurėje. 1917–1919 m. Rusijos radijo departamento direktorius.1919–1923 m. Rusijos Šiaurės radijo rajono valdytojas. 1923–1926 m. vadovavo Kauno radijo stoties statybai; 1930–1934 m. buvo jos viršininkas. 1926–1947 m. dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
„Kiekviena tauta savo laisvės ir garbės apgynimui privalo paskirti reikalingą savo sūnų skaičių.
Tauta, kuri nesugebės savo laisvės ir garbės apgynimui to padaryti, nesugebės pasiųsti jų kentėti – tokia tauta negali ir neturi teisės būti laisva, tokia tauta gali būti tik trąša kitoms tautoms.“
Generolas J. Galvydis-Bykauskas.
Karys. – 1923, Nr. 8, p. 95.
Jonas Galvydis-Bykauskas (1864 m. gruodžio 15 d. Degėsiuose, Užpalių valsčius – 1943 m. liepos 16 d. Kaune, palaidotas Raudondvaryje) – Lietuvos karinis, politinis bei visuomenės veikėjas, generolas, vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų. 1884 m. baigė vidurinę miškininkų mokyklą Lisiny, paskirtas girininko padėjėju Naugarde. 1885 m. įstojo savanoriu į Rusijos imperijos kariuomenės 86 pėstininkų pulką, pasiųstas į Peterburgo junkerių mokyklą, kurią baigė 1886 m. Už pažangumą moksle apdovanotas Dimitrijaus A. Miliutino premija. Tarnavo 87 pėstininkų ir 18 Sibiro šaulių pulkuose. Dalyvavo Japonijos-Rusijos kare. 1909 m. baigė Orenburgo karininkų mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, nuo 1915 m. lapkričio pulko vadas, pulkininkas. 1916 m. rusų ir vokiečių kautynėse Lenkijoje prie Lodzės buvo sužeistas, pateko vokiečiams į nelaisvę.
1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1918 m. lapkričio 23 d. Pirmojo pėstininkų pulko vadas, bolševikams veržiantis į Lietuvą, 1918 m. gruodžio 30 d. paskirtas Vilniaus srities gynimo viršininku. Parengė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Pedagogas, visuomenininkas, spaudos darbuotojas Pranas Gipiškis gimė 1893-08-25 Užpaliuose. 1903–1910 m. mokėsi Užpalių pradžios mokykloje, 1914 m. baigė Utenos miesto mokyklą. 1914–1915 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir Kaune uždarius seminariją, P. Gipiškis grįžo į Užpalius ir pradėjo dirbti pradžios mokyklos mokytoju. 1919–1921 m. jis lankė mokytojų kursus ir, 1921 m. gavęs Švietimo ministerijos leidimą, įsteigė Užpalių privatinę vidurinę mokyklą. 1921–1924 m. buvo pirmasis mokyklos vedėjas. Nuo 1921 m. lapkričio 29 d. Lietuvos šaulių sąjungos narys.
1924–1929 m. P. Gipiškis studijavo Vytauto Didžiojo universitete fizikos, chemijos, geografijos ir biologijos mokslus, įgijo biologo pedagoginį išsilavinimą. Studijuodamas nuo 1927 m. rudens jis dirbo Kauno 2-osios vidurinės mokyklos mokytoju, 1929–1931 m. Telšių gimnazijoje gamtos mokytoju, 1929–1930 m. buvo ir Telšių mokytojų seminarijos dėstytojas. 1931–1934 m. - Raseinių gimnazijos direktorius. 1934–1940 m. P. Gipiškis gyveno Zarasuose ir dirbo Zarasų aukštesniosios prekybos mokyklos, nuo 1937 m. – valstybinės gimnazijos direktoriumi, kol pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje iš šių pareigų buvo atleistas.
P. Gipiškis buvo tautininkas, 1936 m. nuo metų pradžios iki pabaigos redagavo Zarasuose Tautininkų sąjungos perimtą ir toliau leistą savaitraštį „Zarasų kraštas".
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Gimė 1893 m. balandžio 2. d. Utenos aps., Užpalių vls., Norvaišių kaime lietuvio ūkininko šeimoje. Mokėsi Lietuvoje, vėliau Rusijoje, kur baigė Kronštato vyrų gimnaziją ir 1912 metais politechnikos kursų matininkų skyrių. Karinius mokslus išėjo Rusijoje ir Lietuvoje: 1916 metais baigė Maskvos Vladimiro karo mokyklą, 1926 metais Kaune Aukštųjų karo technikos kursų statybos skyrių. Pr. Gladutis kurį laiką dirbo matininko darbą Suomijoje, iš kur, kilus I Pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę. Rusų kariuomenėje, tarnaudamas karininku, beveik visą laiką buvo fronte ir dalyvavo kautynėse. Už narsą apdovanotas ordinais.
1917 metais, Rusijos kariuomenėje pradėjus kurtis tautinėms dalims, vienas pirmųjų drauge su keliais kariais lietuviais pradėjo rūpintis kurti Rumunijos fronte tautinę lietuvių dalį. Benderų stotyje, kur tuo metu kūrėsi bulgarų ir moldavų pulkai, pakabino skelbimus, kviečiančius lietuvių tautybės karius stoti į kuriamą lietuvių dalį. Iš lietuvių karių buvo sukurta lietuvių kuopa prie Moladavų pulko, kurios vadu tapo poručikas Pranas Gladutis. Prasidėjus neramumams ir siurutei Rusijos kariuomenėje, Pranas Gladutis mėgino su savo kuopos kariais persikelti kitur. Padedant stoties Trojanov Val komendantui karininkui Merkiui kurį laiką įsikuria Trojanov Val stotyje.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Algimantas Juknys (1933-1998 m.) - pedagogas, kino mėgėjas, fotografas, kurio kūrybinis palikimas– daugiau nei 38 dokumentiniai, etnografiniai vaidybiniai filmai, kuriuose užfiksuoti Užpalių krašto žmonių papročiai ir tradicijos. A. Juknio mokiniai – kino mėgėjai, yra sukūrę penkiasdešimt vaidybinių bei dokumentinių filmų, kurių ne vienas yra sulaukęs aukštų įvertinimų respublikiniuose kino mėgėjų konkursuose.
Algimantas Juknys dirbo Užpalių vidurinėje mokykloje, kur mokė rusų kalbos bei piešimo, vadovavo kino ir foto mėgėjų būrelio veiklai. Mokytojo vadovaujami, kino mėgėjų būrelio nariai mokėsi filmavimo paslapčių, filmų montavimo.
A.Juknio sudarytoje Užpalių kino mėgėjų filmotekoje (1968–1993 m. laikotarpis) – 73 darbai (iš jų 36 dokumentiniai, 31 vaidybinis 3 animaciniai filmai).
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Vytautas Maželis (1914 m. sausio 29 d. Užpaliai – 2008 m. balandžio 14 d. Vilnius) – Lietuvos teisininkas, fotografas, laisvės kovotojas.Studijavo Fotografijos institute Niujorke, čia įkūrė fotografijos studiją. 1975–1990 m. dirbo Niujorko policijos departamente. JAV išgarsėjo kaip fotografas.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Antanas Namikas (1887 10 10 (22) Užpalių vls. Gaigalių kaime - 1980 12 30 Kaune, palaidotas Užpaliuose). Pedagogas, kraštotyrininkas, Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas. Mokėsi Užpalių pradinėje mokykloje, Palangos progimnazijoje, Liepojos gimzijoje. Tėvai paremti negalėjo, tad uždarbiavo, mokydamas kitus. Įstojo į Kauno kunigų seminariją, bet ją metė. Išlaikęs mokytojo egzaminus, nuo 1908 iki 1958, su pertraukomis, dirbo pedagogo darbą: mokytoju, direktoriumi, inspektoriumi Rokiškio, Skapiškio, Radviliškio, Utenos, Ukmergės, Dusetų, Pakruojo, Salų mokyklose. 1912–1917 neakivaizdžiai studijavo Maskvos imperatoriškajame archeologijos institute, apgynė disertaciją ir gavo diplomuoto archeologo vardą. Laisvalaikiu rinko archeologinius radinius, tautodailę, senienas ir 1929 metais įkūrė Utenos kraštotyros muziejų. A. Namikas turėjo nemažą archeologijos pavyzdžių rinkinį, retų leidinių. Visa tai padovanojo kuriamam muziejui. Apskrities valdyba muziejui skyrė nedidelį kambarį naujoje Utenos pradinėje mokykloje (dabar – Utenos Rapolo Šaltenio progimnazija). Antanas Namikas už savo pinigus pirkęs eksponatus, bet daugiausia jų sunešę žmonės. Mokytojai buvę aktyviausi eksponatų fundatoriai. 1940 metais muziejaus registracinėje knygoje buvo įrašyta 740 eksponatų. Dar tiek pat jų mokyklų inspektorius laikė namie. Deja, per sovietų ir nacių okupacijas daug kas buvo sunaikinta.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Juozas Namikas (1904 10 17 Užpaliuose -1940 11 30 Kaune) - karo lakūnas, aviacijos majoras. Baigė pradinę mokyklą Užpaliuose ir Utenos „Saulės" gimnaziją. 1921 11 12 įstojo į Karo mokyklą. 1923 01 09-20 dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923 10 15 baigus Karo mokyklą (V laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pėst. pulko 2 kuopos jaun. karininku. 1924 12 13 baigė fizinio lavinimo kursus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų (I laida). 1925 09 17 perkeltas į Karo aviaciją. Pradėjo mokytis surengtuose Aviacijos karininkų kursuose. 1926 01 10 paskirtas į mokomąją oro eskadrilę. 1926 06 12 baigus aviacijos karininkų kursus paskirtas į 2 oro eskadrilę Aukštojoje Fredoje, Kaune. 1927 11 01 suteiktas oro žvalgo vardas. 1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių Įstatymą laipsnis pakeistas į leitenanto. 1932 02 13 pakeltas į kapitonus. 1934 06 25 - 07 19 kaip aviacijos v-ko plk. ltn. inž. A. Gustaičio oro žvalgas dalyvavo trijų ANBO-IV eskadrilės skrydyje per Europą, aplankant dvylikos valstybių sostines. 1934 08 28 po skrydžio aplink Europą paskirtas Karo aviacijos štabo adjutantu. 1934 09 03 paskirtas 4 eskadrilės Zokniuose, prie Šiaulių, vadu. 1935 09 24 -3 eskadrilės vado padėjėju, o spalio 16 d. vadu. 1935 11 23 pakeltas į majorus.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Kazys Pakštas (1893 m. birželio 29 d. Alinaukoje, Užpalių valsčius – 1960 m. rugsėjo 11 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. Gimė ūkininkų šeimoje. 1908 m. baigė Užpalių pradžios mokyklą. Išvyko į Kauną, dirbo Saliamono Banaičio spaustuvėje. 1912 m. Peterburgo Jekaterinos gimnazijoje eksternu išlaikė šešių gimnazijos klasių egzaminus. 1912–1913 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Trumpai dirbo vaistininku Birštone. 1914 m. išvyko į JAV. 1915 m. įstojo į Valparaiso universitetą (Indianos valstija). Tų pačių metų rudenį įstojo į jėzuitų išlaikomą Lojolos universitetą, kuriame studijavo sociologiją ir politiką. Vėliau perėjo į Fordhamo universiteto (Niujorkas) Sociologijos fakultetą, kurį baigė 1918 m.
1919 m. grįžęs į Lietuvą dirbo ryšių karininku Prancūzijos, JAV ir Anglijos karinėse misijose. 1919–1923 m. Fribūro universitete studijavo gamtos mokslus, apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos klimatas“. 1923 m., vėl grįžęs į JAV, buvo „Darbininko“ (Bostonas) redaktorius, 1924–1925 m. „Draugo“ (Čikaga) vyr. redaktorius.
Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto kviečiamas 1925 m. rudenį grįžo į Lietuvą. 1925–1939 m. universitete dėstė įvairias geografijos mokslų disciplinas. Nuo 1925 m. docentas, nuo 1929 m. profesorius. 1931 m. perėjo į Matematikos-gamtos fakultetą, geografijos katedros vedėjas. 1928–1931 m. kas antrą savaitgalį Latvijos universitete skaitė geografijos paskaitas.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Pranas Raščius (1932 m. rugsėjo 24 d. Utenos apskrityje, Užpalių valsčiuje, Linskio kaime, Peldiškių vienkiemyje – 1987 m. liepos 21 d. Vilniuje) – poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Mokėsi Užpaliuose, 1951 m. baigė Svėdasų vidurinę mokyklą, 1956 m. – LŽŪA Hidromelioracijos fakultetą (dab. Aleksandro Stulginskio Universitetas).
1955–1987 m. dirbo „Tiesos“, „Literatūros ir meno“, „Šluotos“, „Pergalės“ redakcijose. Su V. Grivicku parašė libretą B. Gorbulskio satyrinei operai „Frank Kruk“, su Č. Valadka – V. Telksnio operetei „Girnų muziejus“. Kompozitoriai V. Telksnys, A. Makačinas ir kt. sukūrė melodijas jo žodžiams.
Knygos: „Pirštai tarp durų“ (satyriniai eilėraščiai, 1966), „Slegiam sūrį“ (satyriniai eilėraščiai, 1969), „Miško šulinys“. (eilėraščiai, 1972), „Trauklapiai“ (satyriniai eilėraščiai, epigramos, poemos, 1947), „Kokia dangaus spalva“ (eilėraščiai, 1977), ,,Musę per pusę!“ (satyriniai eilėraščiai, 1978), ,,Gimtinė“ (eilėraščiai, 1980), „Žemėje prie mėlyno dangaus“ (eilėraščiai, 1982), „Valio ir amen!“ (satyriniai eilėraščiai ir poema, 1983), „Tu, mano žibury...“ (eilėraščiai, 1986).
2021 m. išleista Prano Raščiaus poezijos rinktinė „Paragauki sulos“, kurioje publikuojami eilėraščiai iš šešių knygų, išleistų 1972–1988 m. Knygą sudarė ir išleido poeto sūnus Andrius Raščius. Knygai sukurtas tinklapis www.paragaukisulos.lt
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Antanas Napoleonas Stasiškis (1933 m. rugsėjo 21 d. Kaniūkuose, Utenos raj. – 2016 m. vasario 4 d.) – inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1948 m. ištrėmus į Sibirą tėvus liko vienas. 1951 m. baigė Utenos rajono Užpalių vidurinę mokyklą, 1951 m. mokėsi matininkų kursuose. 1962 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakulteto vakarinį skyrių ir 1968 m. įgijo puslaidininkių fizikos inžinieriaus specialybę.
1952–1953 m. Lietuvos geologijos paieškų ir žvalgybos ekspedicijos vyresnysis kolektorius. Apkaltintas antisovietine veikla, 1953 m. Vilniaus srities teismo nuteistas kalėti 10 metų. 1956 m. Kuibyševo (dabar – Samara, Rusija) srities teismo pakartotinai nuteistas 3 metams už dalyvavimą slaptoje antisovietinėje organizacijoje. Kalėjo Kuibyševo, Šeksnos, Vorkutos ir Taišeto lageriuose. 1960 m. grįžo į Lietuvą.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Juozas Vanagas (1925 m. sausio 18 d. Vilučiuose (Utenos raj.) – 2017 m. rugpjūčio 26 d.) – chorvedys, daugelio Lietuvos chorų įkūrėjas, ilgametis Dainų švenčių dirigentas, Užpalių garbės pilietis (vardas suteiktas 2017 m. birželio 10 d. už nuopelnus muzikinei kultūrai, kraštiečių choro „Indraja" įkūrimą).
Nuo 1939 m. lankė Utenos gimnaziją, 1944 m. buvo pašauktas į Povilo Plechavičiaus karo mokyklą Marijampolėje ir 1944 m. spalio 7 d. dalyvavo mūšyje ties Seda. 1946 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Tėvus su šeima ir gimines sovietų valdžia ištrėmė į Sibirą. Pirmieji Juozo muzikos mokytojai buvo Boleslovas Piekarskis ir Mykolas Karka. 1948–1952 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo klasikinę filologiją – iš ketvirto kurso buvo pašalintas už biografinių duomenų suklastojimą.
1949–1953 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1951–1959 m. dainavo Lietuvos valstybinės filharmonijos chore. 1956 m. Vilniaus valstybiniame universitete suorganizavo šimto studentų vyrų chorą ir kurį laiką jam vadovavo. 1958–1963 m. choro dirigavimo studijas neakivaizdiniu būdu tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Bronius Vaškelis (1922-11-14 Puodžių k., Užpalių valsčius, Utenos apskr. – 2021-09-03 Sent Pitersberg, Florida, JAV) - lietuvių teatrologas, literatūrologas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius (1993–1996 m.).
B. Vaškelis gimė 1922 m. lapkričio 14 d. Puodžių kaime, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje. Mokėsi Užpaliuose, vėliau neakivaizdiniu būdu Kaune baigė progimnaziją. 1944 m. rudenį įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, dalyvavo mūšyje su sovietų armija prie Sedos. Pasitraukęs į Vokietiją, mokėsi Liubeko lietuvių gimnazijoje, ją 1947 m. baigė eksternu. Tais pačiais metais persikėlė gyventi į Kanadą, studijavo Toronto, vėliau JAV Pensilvanijos universitetuose. 1963 m. pradėjo dėstyti rusų literatūrą Lafayette College, 1966 m. tapo Užsienio kalbų fakulteto dekanu ir ėjo šias pareigas iki 1981 m. Nuo 1975 m. tapo profesoriumi. Vėliau Pasaulio lietuvių bendruomenei Čikagoje Ilinojaus universitete įkūrus Lituanistikos katedrą, profesorius tapo pirmuoju šios katedros vedėju, juo buvo nuo 1984 iki pat 1992 metų, kada sugrįžo į Lietuvą, į Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtąjį Vytauto Didžiojo universitetą. Jis buvo VDU atkuriamojo Senato (1989–1996) ir Senato (1996–2010) narys, 1992 m. tapo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, vėliau prorektoriumi, 1993–1996 m. buvo VDU rektoriumi, nuo 2009 m. – profesorius emeritas.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Fizikas, profesorius, filosofijos daktaras, VU Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas (1944-1945), Bendrosios ir Eksperimentinės fizikos katedrų vedėjas, visuomenės veikėjas, sovietų politinis kalinys Antanas Žvironas (1899 10 30 Užpaliuose - 1954 10 06 Vilniuje, palaidotas Užpaliuose). 1910–1912 m. mokėsi Užpalių dviklasėje mokykloje, 1912–1914 m. – Utenos keturklasėje mokykloje. 1915 m. baigė Vilniaus privačios Vinogradovo gimnazijos penktąją klasę. 1915 m. su karo pabėgėliais išvyko į Tomską (Rusija). 1918 m. aukso medaliu baigė Tomsko gimnaziją ir įstojo į Tomsko technologijos institutą. Tais pačiais metais buvo mobilizuotas į A. Kolčiako kariuomenę. 1918–1919 m. buvo Pirmosios Sibiro armijos raštininkas. 1920 m. grįžo į Tomsko technologijos institutą tęsti studijų. 1921 m. pavasarį baigė Tomsko technologijos instituto Statybos fakulteto antrą kursą. 1921 m. vasarą su Didžiojo karo pabėgėlių ešalonu grįžo į Lietuvą. 1921 m. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1921–1923 m. mokėsi Karo mokykloje Kaune. 1923–1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Dalyvavo Klaipėdos išvadavime. Baigė karo mokyklą. Leitenantas. 1924–1928 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos skyriuje. 1925 m. įregistruotas studentų socialistų „Žaizdro“ draugijos nariu. 1926 m. paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos katedros jaunesniuoju laborantu. Pačiam prašant 1926 m. iš karo tarnybos išleistas į atsargą.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs kraštiečiai
Diplomatas, dailininkas, poetas Kazys Žvironas (1904 Užpaliuose -2001 Havajuose, JAV). Antano Žvirono brolis. Baigė Užpalių dviklasę mokyklą, Panevėžio gimnaziją. 1924 įstojo į Kauno universiteto Technikos fakultetą. Studijuodamas dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1928–1938 dirbo Lietuvos atstovybėje Maskvoje antruoju sekretoriumi. Išmoko prancūzų, vokiečių, rusų, anglų kalbas. 1938–40 Lietuvoje dirbo elektrinėje, Pieno centre ir kitur. 1941–44 dirbo Žemės ūkio ministerijoje. Emigravo į Vokietiją, Australiją, o dailininkui Dumšaičiui pakvietus, atvyko į Afriką. Užsienyje piešė, išleido eilėraščių rinkinius „Pabiros“ (1988). Slapyvardis – Jurgis Bistrickas.
Buvo vedęs garsaus išeivijos tapytojo, vieno garsiausių Vokietijoje kūrusių ekspresionistų Prano Domšaičio našlę Adelheide Armhold ir kartu rūpinosi dailininko kūrybiniu palikimu.
