Kazys Pakštas (1893 m. birželio 29 d. Alinaukoje, Užpalių valsčius – 1960 m. rugsėjo 11 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. Gimė ūkininkų šeimoje. 1908 m. baigė Užpalių pradžios mokyklą. Išvyko į Kauną, dirbo Saliamono Banaičio spaustuvėje. 1912 m. Peterburgo Jekaterinos gimnazijoje eksternu išlaikė šešių gimnazijos klasių egzaminus. 1912–1913 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Trumpai dirbo vaistininku Birštone. 1914 m. išvyko į JAV. 1915 m. įstojo į Valparaiso universitetą (Indianos valstija). Tų pačių metų rudenį įstojo į jėzuitų išlaikomą Lojolos universitetą, kuriame studijavo sociologiją ir politiką. Vėliau perėjo į Fordhamo universiteto (Niujorkas) Sociologijos fakultetą, kurį baigė 1918 m.
1919 m. grįžęs į Lietuvą dirbo ryšių karininku Prancūzijos, JAV ir Anglijos karinėse misijose. 1919–1923 m. Fribūro universitete studijavo gamtos mokslus, apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos klimatas“. 1923 m., vėl grįžęs į JAV, buvo „Darbininko“ (Bostonas) redaktorius, 1924–1925 m. „Draugo“ (Čikaga) vyr. redaktorius.
Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto kviečiamas 1925 m. rudenį grįžo į Lietuvą. 1925–1939 m. universitete dėstė įvairias geografijos mokslų disciplinas. Nuo 1925 m. docentas, nuo 1929 m. profesorius. 1931 m. perėjo į Matematikos-gamtos fakultetą, geografijos katedros vedėjas. 1928–1931 m. kas antrą savaitgalį Latvijos universitete skaitė geografijos paskaitas.
Daug keliavo, aplankė Braziliją (1927 m.), Palestiną, SSRS (1933 m.), 1930–1931 m. laivu keliavo aplink Afriką, pabuvojo beveik visose Europos šalyse. Intensyviai dirbo mokslinį darbą: nustatė Lietuvos klimatines juostas, pradėjo sistemingus ežerų tyrimus.
Pasižymėjo kaip vienas aktyviausių įvairių visuomeninių organizacijų steigėjų. Nuo 1926 m. – Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys, 1939 m. išrinktas nariu akademiku.
1930–1940 m. Ateitininkų federacijos vyriausiasis vadas. 1934 m. suorganizavo Lietuvos geografų draugiją ir iki 1940 m. buvo jos pirmininkas. 1933–1939 m. vadovavo Lietuvių-švedų draugijai, 1934–1939 m. buvo Lietuvių-amerikiečių draugijos vicepirmininkas, priklausė Lietuvių-prancūzų bei Lietuvių-šveicarų draugijoms. Dalyvavo steigiant Politinį klubą, Lietuvos vakarų sąjungą, Lietuvos katalikų universiteto steigimo komitetą, „Romuvos“ draugiją ir kt. Priklausė Kauno Rotary klubui. 1938 m. buvo siūlomas kandidatu į respublikos prezidentus.
1939 m. išvyko į JAV. 1939–1941 m. dėstė Kalifornijos universitete, 1943–1944 m. Karletono kolegijoje, 1947–1948 m. Armijos kalbų mokykloje, 1949–1954 m. Duguesne, 1955 m. Merilendo universitete. Nuo 1957 m. Stiubenvilio kolegijoje, įvairiose aukštosiose mokyklose dėstė geografiją, geopolitiką ir įvadą į socialinius mokslus. 1954–1957 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1941 m. Čikagoje įkūrė Lietuvių kultūros institutą ir iki 1943 m. vidurio jam vadovavo. 1951 m. įkūrė Centrinės Europos federalinį klubą, iki 1955 m. jam pirmininkavo. 1950 m. išrinktas Centrinės Europos krikščionių demokratų unijos vicepirmininku ir juo buvo iki 1959 m. Dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose ir politiniuose kongresuose, daug rašė į lietuvišką spaudą. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse.
K. Pakštas į Lietuvos politinės minties istoriją įėjo kaip mokslininkas, vienas iš nedaugelio suvokęs geopolitikos svarbą tarpukario Europos ir pasaulio situacijoje. Svarbiausias ir didžiausias jo darbas politinės geografijos srityje yra 1929 m. išleista knyga „Baltijos respublikų politinė geografija“. Šia tema taip pat buvo paskelbęs straipsnių spaudoje – „Iš praėjusio dešimtmečio į ateinantį“ (1928 m.), „Lietuvos ribų problema“ (1939 m.), „Baltoskandijos konfederacija“ (1936 m.), „Kodėl Lietuva turi būti nepriklausoma?“ (1943 m.) ir kt.
Apdovanojimai: 1934 m. Švedijos Geografijos ir antropologijos draugijos Andree medalis, 1938 m. Latvijos Trijų žvaigždžių ordino komandoras, 1939 m. Jo Didenybės Švedijos Karaliaus Vazos ordino kavalierius.
Lietuvos geografų draugija savo įkūrėjui 1992 m. Užpaliuose pastatė paminklą, o buvusio Alinaukos vienkiemio vietoje – koplystulpį. 1989 m. atkurta Lietuvos geografų draugija įsteigė K. Pakšto medalį kuriuo apdovanojami asmenys, labiausiai nusipelnę geografijos mokslui (nuo 1998 m.).
Šaltiniai: http://www.lgd.lt/,
